atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kieliškas — kiẽliškas sm. (1) NdŽ žr. kielikas 2: Aš tokio kieliško gal neišgersiu Sdk. Kai kiẽlišką pakelia OZ29. Gražus mano kieliškė̃lis, šniurkaĩ šniūravotas Arm. Na, uošve, duok kieliškėlį! PnmR. Pakėliau kieliškėlį už save mažesnį, išvoliojau… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiličkas — ×kiličkas sm. žr. kielikas 1: Išgėrė labai mažtytelį kiličkelį S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
kvėpčioti — kvėpčioti, ioja, iojo DŽ, kvėpčioti, ioja, iojo K iter. dem. kvėpti. 1. intr. MŽ gaudyti kvapą, vos kvėpuoti: Kvėpčioja dar, bet, matyt, greit mirs Gg. Dar vaikas kiek kvėpčiojo, kai iš prūdo ištraukė Ds. Senukas ne juokais buvo perilsęs,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kylikas — ×kylìkas sm. (2) K; Vln65, BPI62, R, kylỹkas (2) K žr. kielikas 1: Svyrinėjimo kūpka; puolinėjimo kylỹkas KII223. Papildai kyliką mano Mž534. Iš to kyliko gersit Mž380 … Dictionary of the Lithuanian Language
pastovas — 1 pastõvas sm. (2) 1. Nm, Grk, Prn, Vdk prie ratų, rogių, mašinos pritaisytas laiptelis lipant pasistoti, pamina: Stok ant pastõvo ir įlipsi į vežimą Jrb. Ko nepritaisai pastõvo – turi užtai ją įkelti į vežimą Gs. Pririšk prie vežimo pastõvą … Dictionary of the Lithuanian Language
stanavyti — ×stanãvyti, ija ( yja), ijo ( yjo) (l. stanowić) tr. 1. J dėti, statyti į vietą. 2. KŽ sulaikyti, stabdyti. 3. NdŽ nustatyti, paskirti: [Dievas] stanavijo koronę and galvžudystės Ch1Moz9,1. Neturu stanãvytos (pastovios) vietos … Dictionary of the Lithuanian Language
taurė — taurė̃ sf. (4) K, Š, DŽ, NdŽ, taũrė (2) DŽ1, NdŽ; Lex89, Q530, SD89,319, R301, MŽ404,476, Sut, I, N, M, J, L, Rtr, KŽ 1. geriamasis stiklas (ppr. vynui) su kojele; geriamasis indas iš tauro rago: Rasi ant stalo dvi taurès padėtas gėrimo Varn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šventvagis — 1 šveñtvagis, ė smob. (1) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, šventvãgis (2) NdŽ; Sut, N, L, L599, LL243, šventvagỹs, ė̃ (3b) BŽ507 1. šventų dalykų niekintojas: Duok man žmogų latrą, piktą, palaidūną, piktadėją, šveñtvagį, … kursai nenorėtų laimiai… … Dictionary of the Lithuanian Language